"Niekada ne pervėlu...

... tapti tuo, kuo trokštate" (George Eliot, tikr. Mary Annevans). Ar žinote, kodėl? - Viena iš priežaščių - kad laikas iš tikrųjų neegzistuoja, tai tik žmogaus suvokimo ypatybė. Bet šiandien noriu pasidalinti mintimis ne apie laiką, o apie galimybę tapti.

Pradėsiu nuo savęs. Kiek pamenu,visada viduje kirbėjo klausimai: "Kas aš esu? Ką noriu daryti gyvenime? Kokia jo prasmė? Ar tai ką darau - iš tikrųjų yra tai, ką ir turiu daryti, kad realizuočiau save?..." Norėdama rasti atsakymus, skaičiau dvasinę, ezoterinę, psichologinę literatūrą, domėjausi rytų ir vakarų filosofija, mokiausi medituoti, praktikavau reiki, ošo meditacijas, kvėpavimo technikas...20 metų savarankiškų studijų šalia šeimos, darbo, pomėgių. Ir vieną dieną, kai man jau buvo 35 metai, su siaubu suvokiau, kad iš tikrųjų taip ir nežinau, ką noriu daryti gyvenime!

Prisipažinsiu : jausmas - ne iš maloniųjų - lyg pagauta ir įkinkyta daryti, tai ką privalau.."Ar tai jau viskas, ką aš galiu?" O juk kažkada svajojau vaidinti scenoje ir keliauti burlaiviu aplink pasaulį!

Taip jau yra, kad uždavus klausimą, atsakymas anksčiau ar vėliau ateina. Reikia tik labai pasitikėti savo intuicija ir stebėti "kelio ženklus". Ir šį kartą visai "atsitiktinai" pamačiau per televiziją savo "atsakymą": sėkmės treneris Darius Čibonis pasakojo apie naują tikslų pasiekimo metodiką - koučingą ir mokyklą, kurioje šios žinios perduodamos. Dar nepasibaigus laidai, mane aplankė pojūtis, kad turiu ten patekti. Tuomet tikrai nesitikėjau, kad šis sprendimas taip kardinaliai pakeis mano gyvenimą.

Pirmas klausimas, kurį uždavė Darius mums, naujiems studentams, buvo: "Kaip manote, kiek procentų savo potencialo jūs išnaudojate?" Tada pirmą kartą suvokiau, kad galiu ir noriu daryti žymiai daugiau. Tai buvo pradžia. Vėliau, mokindamiesi ir praktikuodamiesi vieni su kitais, mes ne tik sprendėm problemas, siekėm tikslų, bet ir prisiminėm seniai užmirštas slapčiausias svajones. Nuostabiausia tai, kad netrukus tos svajonės pradėjo pildytis! Dar tą pačią vasarą aš įstojau į Klaipėdos universitetą studijuoti vaidybos.

Taigi, koučingas, arba lietuviškai - asmeninio efektyvumo ugdymas, man tapo tuo raktu, kuris atrakino savęs bei gyvenimo suvokimo vartus. Ir šiandiena, pati vesdama koučingo sesijas savo klientams, patiriu begalinį malonumą, kai problemoje atrandame galimybę, kai sužimba žmogaus akys, radus atsakymą į metų metus kankinusį klausimą. Ir žinote, aš jau neabejoju, ką noriu daryti - padėdama tai išsiaiškinti kitiems, jaučiu tame didžiulę prasmę.

Taigi, kiek procentų savo potencialo išnaudojate Jūs?