Meilės magija

"Kiek pažįsti meilę, tiek ja ir tampi."

Savo knygoje "Mago kelias" vienas įžvalgiausių šiuolaikinių dvasinių mąstytojų Deepak Chopra rašo: "Jei nori jausti meilę, ...turi užpildyti visas savo tuštumas... Tobulai mylėti reiškia - neturėti jokio slapto trūkumo ar žaizdos, kurią jums turėtų užgydyti kas nors kitas. Pirmas žingsnis yra surasti savo tuštumas, kitas - pripildyti jas Būtimi arba esme. Tas procesas vadinamas išmokimu mylėti save..."

Taigi, vėl sugrįžome prie meilės sau, kaip prie esminio, svarbiausio dalyko, nuo kurio ... viskas tik prasideda.

Bet kaip gi pamatyti tas savąsias "tuštumas"? Kaip pamatyti savyje tai, ko nėra, ko trūksta?! Greičiausiai, reikia labai atidžiai žiūrėti, arba tiksliau - jausti save. Tai nėra paprasta. Dažnai pačiam pastebėti to neįmanoma, nes tai, ko mums trūksta, ko negavom kažkada vaikystėje iš savo tėvų, yra paslėpta labai giliai pasąmonėje. Čia reikalingas "tarpininkas", žmogus, kuris gali padėti "susirišti" su pasąmone, terapeutas, kuris sąmoningai veda savęs pažinimo ir apsivalymo keliu. Ir kai pagaliau tai, ko trūksta, aiškiai pajaučiam, kai susitinkam su savo "tuštumomis" akis į akį, nebūna šis pasimatymas džiaugsmingas, bet greičiau sunkus ir skausmingas... Ir dar būna baisu...

Bet, deja, tai privaloma kelio atkarpa. Kuo toliau gyvenu, tuo labiau tuo įsitikinu. Tai dėsnis, kuris sako, kad "norint į katiliuką įpilti sriubos, prieš tai jį reikia išplauti". Tik tada, kai mūsų "katiliukas" blizga lyg naujas, galim "pripildyti jį Būtimi" - mokytis būti "čia ir dabar", jausti save, mėgautis savo pojūčiais ir darbais...

Ir kai tampame "pilni", kai viską ko mums reikia mes turime savyje, tik tada, mylėdami kitus, mes nieko iš jų nereikalaujame. Tada galime tiesiog džiaugtis kito žmogaus buvimu šalia ir už tai jaustis dėkingi. O jei tenka išsiskirti su mylimu žmogumi, jį paleidžiam ir mums neskauda. Štai kokia yra Meilės Magija.