vis augu

Ant Pasaulio krašto

2010-12-16T11:16:00.005+02:00

Buvo kažkada toks rusiškas filmukas vaikams, kuriame Tigriukas ėjo žemės krašto ieškoti, kad galėtų ant jo nuleidęs kojas pasėdėti.... Tiksliai nepamenu, kuo ten viskas baigėsi, bet moralas, atrodo, buvo toks, kad žemė apvali, o jos kraštas - tik iliuzija. Nepaisant to, mes kiekvienas bent kartą gyvenime išeiname ieškoti savo Pasaulio krašto.

Išeinam, nes pajaučiam, kad savame kieme per ankšta, kad mūsų susikurtas Pasaulis per mažas, o siela ilgisi kažko didingo ir nepatirto...

Iš tokios kelionės aš neseniai grįžau... Praėjo kiek laiko, ir vis galvoju, kaip čia aprašyti viską. Ir supratau, kad nereikia. Nes neįmanoma to ką patyriau išreikšti žodžiais. Nes žodžiai čia per silpni. Nes jei pamėginsiu viską sutalpinti į žodžius, tai taps jau netuo, ką iš tiesų patyriau.

Vienas ryškiausių šiuolaikinių rytų mistikų Ošo sako, kad "net kasdieniame gyvenime jūs jaučiate, kad žodžiai neturi prasmės. Ir jei nejaučiate šios žodžių beprasmybės, jūs niekada nebuvote iš tikrųjų gyvi: tai reiškia, kad gyvenote labai paviršutiniškai. Jei viską, ką išgyvenote, galima išreikšti žodžiais, vadinasi, jūs visiškai negyvenote. Kai jums pirmą kartą nutinka tai, ką ko negalite išreikšti žodžiais, vadinasi, jūs patyrėte gyvenimą, gyvenimas pasibeldė į jūsų duris..."

Taigi, galiu tik pasakyti: "Eikite ir patirkite gyvenimą, patirkite TAI!"

Meilės magija

2010-10-08T19:04:00.011+03:00

"Kiek pažįsti meilę, tiek ja ir tampi."

Savo knygoje "Mago kelias" vienas įžvalgiausių šiuolaikinių dvasinių mąstytojų Deepak Chopra rašo: "Jei nori jausti meilę, ...turi užpildyti visas savo tuštumas... Tobulai mylėti reiškia - neturėti jokio slapto trūkumo ar žaizdos, kurią jums turėtų užgydyti kas nors kitas. Pirmas žingsnis yra surasti savo tuštumas, kitas - pripildyti jas Būtimi arba esme. Tas procesas vadinamas išmokimu mylėti save..."

Taigi, vėl sugrįžome prie meilės sau, kaip prie esminio, svarbiausio dalyko, nuo kurio ... viskas tik prasideda.

Bet kaip gi pamatyti tas savąsias "tuštumas"? Kaip pamatyti savyje tai, ko nėra, ko trūksta?! Greičiausiai, reikia labai atidžiai žiūrėti, arba tiksliau - jausti save. Tai nėra paprasta. Dažnai pačiam pastebėti to neįmanoma, nes tai, ko mums trūksta, ko negavom kažkada vaikystėje iš savo tėvų, yra paslėpta labai giliai pasąmonėje. Čia reikalingas "tarpininkas", žmogus, kuris gali padėti "susirišti" su pasąmone, terapeutas, kuris sąmoningai veda savęs pažinimo ir apsivalymo keliu. Ir kai pagaliau tai, ko trūksta, aiškiai pajaučiam, kai susitinkam su savo "tuštumomis" akis į akį, nebūna šis pasimatymas džiaugsmingas, bet greičiau sunkus ir skausmingas... Ir dar būna baisu...

Bet, deja, tai privaloma kelio atkarpa. Kuo toliau gyvenu, tuo labiau tuo įsitikinu. Tai dėsnis, kuris sako, kad "norint į katiliuką įpilti sriubos, prieš tai jį reikia išplauti". Tik tada, kai mūsų "katiliukas" blizga lyg naujas, galim "pripildyti jį Būtimi" - mokytis būti "čia ir dabar", jausti save, mėgautis savo pojūčiais ir darbais...

Ir kai tampame "pilni", kai viską ko mums reikia mes turime savyje, tik tada, mylėdami kitus, mes nieko iš jų nereikalaujame. Tada galime tiesiog džiaugtis kito žmogaus buvimu šalia ir už tai jaustis dėkingi. O jei tenka išsiskirti su mylimu žmogumi, jį paleidžiam ir mums neskauda. Štai kokia yra Meilės Magija.

Kam orkestrui reikalingas dirigentas?

2010-08-15T13:40:00.006+03:00

Einant tokiai karštai vasarai kaip ši, labai norisi atgaivinti ne tik kūną, bet ir įkaitusias smegenis: surikiuoti mintis apie tolimesnius savo gyvenimo žingsnius, peržvelgti vertybes, tikslus, norus, svajones, o gal juos prisiminti ar išspręsti įsiskaudėjusias problemas.

Patikimiausias asmeninis patarėjas visais klausimais – mūsų pasąmonė - „vidinis balsas“. Ji talpina atsakymus į visus klausimus, žino didžiausių problemų sprendimus, mato išeitis iš sudėtingiausių situacijų. Bėda tame, kad tas “vidinis balselis“ kužda labai tyliai ir dažnai jo net nesigirdi per griausmingus, logiškus mūsų proto argumentus.

Kaip vis dėlto išgirsti pasąmonę? – Labai paprastai! Tinkamai užduodant klausimus ir atidžiai klausantis. Metodas, kurio pagalba užduodami tie klausimai, vadinasi koučingas, arba ugdantysis vadovavimas. Koučeris, arba asmeninio efektyvumo treneris padeda išgirsti atsakymus.

Čia į vieną susijungia protas ir širdis. Tiksliau, širdis kužda, ką noriu daryti, o protas mąsto – kaip. Išties puikus duetas! O koučeris čia kaip dirigentas, reikalingas tam, kad tinkamu momentu pritildytų protą ir leistų širdžiai sugroti solo. Tada jūs ją girdite aiškiai! Ir kai ji išsako viską, ko trokšta, kas „ant širdies guli“, štai tuomet ateina proto saviraiškos laikas dėlioti, spręsti ir skaičiuoti, ateina aiškumas – kas ir kaip.

Be dirigento vaidmens, asmeninio efektyvumo treneris turi ir kitų darbų. Problemos sprendimo kelionėje, jis yra jūsų bendrakeleivis, kuris nepatarinėja, neperša savo nuomonės, nenurodinėja. Jis stebi ir klausosi jūsų. Kai reikia, draugiškai „paima jus už rankos ir pavedėja į kitą lygmenį“, iš kurio savo problemą ar tikslą jūs pamatote kitu kampu, kitoje šviesoje. Jis padeda suvokti, kodėl jūs siekiate vieno ar kito dalyko, kurie tikslai yra tikrai jūsų, o kurie primesti aplinkos. Koučeris yra jūsų partneris, kuris stovi jūsų „barikadų pusėje“.

Prieš keletą metų, ieškodama išeities iš keblios situacijos, susipažinau su asmeninio efektyvumo treneriu Dariumi Čiboniu. Vėliau jis tapo mano mokytoju, nes sesijų metu įvykusi alchemija visiškai pakeitė mano gyvenimą ir mano suvokimą apie gyvenimo valdymą. Aš pati išmokau koučingo technikos ir dabar padedu kitiems suderinti širdies-proto dueto stygas.

Pats nuostabiausias dalykas šiame darbe – tai momentas, kai koučingo sesijos metu, radus atsakymą ar sprendimą, suspindi žmogaus akys – tada įvyksta transformacija, dėl kurios visa mano veikla įgauna prasmę.

Jei norite patys patirti, kaip veikia koučingas , sužinoti, ką gero ir naudingo jis duoda, ateikite į „Motyvacinius rugsėjo šeštadienius“, kur vyks motyvacinės koučingo sesijos.

Vis dar apie meilę...

2010-07-28T13:45:00.015+03:00

Kai moki mylėti save, kitus mylėti - ne taip jau sunku. Ir išreikšti tai nesunku - yra milijonai būdų... Vienas iš jų:

Fantastiškai skanus Močiutės pyragas

Jam reikia:

800 g. sausainių (iš pakelių),
5 pok. saldžių sūrelių,
5 kiaušinių trynių,

100 g. cukraus,

200 g. sviesto,

2 citrinų,

razinų.

Sausainius sugrūsti ir supilti į didelį indą, kuriame bus maišomas pyragas. 5 kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų ir iki baltumo išsukti su cukrumi ("gogel mogel" ;)). Kambario tempetatūroje suminkštėjusį sviestą dėti į kitą didesnį indą, čia supilti "gogel mogel" ir gerai išsukti. Tada į šią masę po vieną išmaišant, sudėti saldžius sūrelius, įberti saują pamirkytų razinų, išspausti dviejų citrinų sultis ir sudėti nutarkuotą jų žievelę.Visą šią masę sukrėsti į sausainių trupinius, kruopščiai išmaišyti ir sudėjus į formą, palikti per naktį šaltai.

Ryte išimti iš formos ir papuošti, kaip tik leidžia jūsų fantazija...

Pasikviesti svečių ir pavaišinti. Ragauti pasimėgaujant.

Su meile - Inesa

Skraidymo menas. II dalis

2010-07-18T10:14:00.017+03:00

Mylėdami save, stiprėjate. Kreipkitės į draugus ir priimkite jų pagalbą. Prašydami pagalbos, jūs iš tikrųjų esate stiprūs. Daugelis išmoko būti pasitikintys ir patenkinti savimi - jūs negalite prašyti pagalbos, nes to neleidžia jūsų ego. Pripažinkite, kad negalite visko padaryti patys, ir priimkite draugų pagalbą.

Mylėkite savo neigiamybes. Mes visi esame Dievo kūrybos dalis. Protas, sukūręs mus, nepyksta, kai klystame, nepradeda mūsų neapkęsti. Šis Protas žino, kad darome geriausia, ką galime, ir myli visus savo kūrinius. Mes taip pat galime mylėti savuosius. Nesvarbu, kokioje blogoje situacijoje dabar esate, tam yra paaiškinamos priežastys. Kartais žmonės, sergantys vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis, savo gyvenime sunkiai ištaria "ne" autoritetingiems asmenims. Pasąmonėje tai reikštų didesnės negalios sukūrimą. Viena moteris, kuri vos supratusi, jog kūrė ligą, negalėdama atmesti tėvo reikalavimų, iš karto nusprendė gyventi tik dėl savęs. Ji pradėjo jam sakyti "ne". Pradžioje buvo sunku, bet ji toliau laikėsi savo nuostatos ir buvo sužavėta, supratusi jog sveiksta.

Pasirūpinkite savo kūnu. Galvokite apie jį, kaip apie nuostabų namą, kuriame valandėlei apsigyvenote. Ar jūs rūpinatės savo namu ir jį mylite, ar ne? Stebėkite, ką dedate į savo kūną. Piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu labai paplitęs, nes tai populiariausias būdas pabėgti nuo tikrovės. Jei esate priklausomas nuo narkotikų, nereiškia, kad esate blogas žmogus; reiškia, kad neradote kito kelio patenkinti savo reikmes. Besaikis rajumas yra dar vienas būdas paslėpti savo meilę. Tai - meilės sau aktas - suprasti ką dedame į burną ir kaip tai mus veikia. Pradėkite stebėti, kas jums suteikia energijos, o kas ją išeikvoja. Raskite patinkantį pratimą, kurį būtų malonu daryti. Labai dažnai jūsų kūne atsiranda kliūtys, kurios sukuriamos, remiantis kitų žmonių nuomone. Jei norite pasikeisti, turite sau atleisti ir nustoti krauti pyktį bei pagiežą į savo kūną.

Darbas su veidrodžiu. Kalbant prieš veidrodį, lengviau surasti problemos, trukdančios mylėti save, priežastį. Ryte pažvelgusi į veidrodį, mėgstu sakyti: "Aš tave myliu. Kuo galiu tau pagelbėti šiandien ? Kaip galiu padaryti tave laiminga?" Įsiklausykite į vidinį balsą ir pradėkite sekti tuo, ką girdite. Įpratę save barti, iš pradžių galite negauti jokios žinios, nes nežinote, kaip atsakyti malonia, mylinčia mintimi. Jei per dieną atsitinka kažkas nemalonaus, prieikite prie veidrodžio ir pasakykite: "Kiekvienu atveju aš tave myliu". Įvykiai ateina ir praeina, tačiau meilė, kurią jaučiate sau, yra ištikima. Tai svarbiausias privalumas, kokį turite gyvenime. Veidrodyje galite atleisti: sau ir kitiems. Galite kalbėti su kitu žmogumi, su kuriuo bijote kalbėtis akis į akį. Galite išspręsti senas problemas su tėvais, viršininku, vaikais, mylimaisiais. Galite pasakyti viską, ko nedrįsote pasakyti anksčiau, o baigdami paprašykite meilės ir pritarimo, nes būtent to jūs norite.

Pagaliau mylėkite save dabar, nelaukite, kol jūs to nusipelnysite. Nepasitenkinimas savimi yra įprotis. Jei galite būti patenkinti savimi jau dabar, jei galite save mylėti ir sau pritarti, tada atėjus į gyvenimą gėriui, galėsite juo džiaugtis. Kartą išmokę mylėti save, galite mylėti ir kitus žmones. Negalime pakeisti kitų žmonių, palikime juos ramybėje. Mes išeikvojame daug energijos, stengdamiesi juos pakeisti. Jei panaudosime bent pusę tos energijos sau, aplinkiniai pamatys permainą ir reaguos į mus kitaip.

Negalite nugyventi gyvenimo kito galva. Savas pamokas turite išmokti patys. Viskas ką galite padaryti, tai pradėti gerbti ir mylėti save, kad kiti pasektų jūsų pavyzdžiu.

Besąlyginė meilė yra tikslas, kurio atėjome siekti. Ji prasideda nuo meilės sau. Jūs nesate čia, kad pamalonintumėte kitus žmones ar gyventumėt pagal juos. Galite gyventi tik pagal savo būdą ir žengti savuoju keliu. Atėjote, kad išpildytumėte save ir išreikštumėte meilę. Esate čia, kad išmoktumėte užjausti ir suprasti. Vienintelis dalykas, kurį galima pasiimti, iškeliaujant iš šios planetos, - tai sugebėjimas mylėti!

Skraidymo menas. I dalis

2010-07-13T11:35:00.001+03:00

"Kelią randame eidami" (Robert Bly). Jei jau užduodi kokį klausimą ar leidiesi į paieškų kelionę, atsakymai pradeda "ateiti" ne po vieną, o pulkais. Taip, vis klausdama, kaip išmokti mylėti save, "atradau" Louise L. Hay. Garsi lektorė ir metafizikė, savo knygoje "Tavyje glūdinti stiprybė", sako : "Savęs mylėjimas - nuostabus nuotykis; tai lyg mokytis skraidyti... Pradėkime mylėti save, ir atrodys, kad kylate į padanges."

Toliau ji pateikia Dešimties Žingsnių kelią, kur išsamiai aprašo šio Skraidymo meno subtilybes:

Liautis save kritikuoti - pirmas ir svarbiausias raktas. Jei pasakome sau, kad viskas puiku, nesvarbu, kas vyksta, mes lengvai galime pakeisti gyvenimą. Dideli sunkumai iškyla tada, kai paverčiame save blogais. Būtina sukurti savo vertę, nes kai jaučiamės esą nepakankamai šaunūs, iš tikrųjų galime pamažu tapti pasigailėtini. Taip pat - išmokime neapsimesti, kad esame tobuli. Apsimestina tobulybė užkerta kelius į tas sritis, kurios mūsų gyvenime nėra tobulos ir reikalauja pakitimų.
Liaukitės save gąsdinti. Daugelis iš mūsų terorizuoja save baisiomis mintimis ir sukuria dar blogesnę padėtį. Kiek iš jūsų eina miegoti, kurdami blogiausią problemos scenarijų?Labai dažnai sergantys žmonės įsivaizduoja blogiausia arba tuojau pat planuoja savo laidotuves. Galite taip elgtis ir tarpusavio santykiuose: kažkas jums nepaskambino ir jūs jaučiatės esą apleisti ir atstumti. Darbe kažkas jums pasako pastabą, ir pradedate galvoti, kad jus atleis. Jei pagaunate save peržiūrint mintyse negatyvią situaciją, raskite kokį nors vaizdą, kuriuo tikrai norėtumėte pastarąją pakeisti. Tai gali būti nuostabus paveikslas : saulėlydis, gėlės, sportas ar dar kas nors, ką mylite. Pasinaudokite tuo vaizdu kaip jungikliu kaskart, kai suprasite, jog save bauginate. Jei taip tęsite, galiausiai atsikratysite įpročio save gąsdinti.
Būkite sau švelnūs, malonūs ir kantrūs. Kantrybė yra labai galingas įrankis. Dauguma mūsų kenčia, tikėdamiesi greito atpildo. Neturime kantrybės laukti. Norime visų atsakymų ir gėrybių tuoj pat. Nekantrumas - pasipriešinimas pažinimui. Be jokio pažinimo norime atsakymų. Galvokite apie savo sąmonę, kaip apie sodą. Jame gali būti neapykantos sau, nevilties, pykčio ir nerimo uolų. Seną medį, vadinamą baime, reikia nuolatos genėti. Tik pašalinę kai kurias kliūtis, gerame dirvožemyje sėjame sėklas arba sodiname mažus džiaugsmo ir klestėjimo ūgliukus. Juos glosto saulė, jūs laistote juos, tręšiate ir skiriate švelnų dėmesį. Pradžioje, atrodo, beveik niekas nevyksta. Tačiau nesustokite, toliau rūpinkitės savo sodu. Jei esate kantrus, sodas augs ir žydės. Tas pats vyksta ir jūsų sąmonėje - atrenkate skatinančias mintis ir kartu su kantrybe jos auga, gražindamos jūsų norimos patirties sodą.
Turime išmokti būti paslaugūs savo mintims. Nesistenkite savęs neapkęsti dėl blogų minčių. Galime galvoti apie savo mintis, kaip apie raminančias mus, o ne mušančias. Neturime savęs koneveikti dėl negatyvių įsitikinimų. Galime iš šių išgyvenimų mokytis. Būdami paslaugūs sau, mes sustabdome priekaištus, visą kaltę, bausmę ir skausmą. Mums gali padėti ir atsipalaidavimas. Atsipalaiduodami beldžiame į mūsų viduje glūdinčią Galią, o jei esate įsitempę ir išsigandę, jūs izoliuojate savo energiją. Skirkite laiko po kelias minutes kasdien atpalaiduoti kūną ir protą. Bet kuriuo momentu jūs galite kelis kartus giliai įkvėpti, užmerkti akis ir pašalinti įtampą, kuri jus slegia. Iškvėpę sutelkite dėmesį ir pasakykite sau tyliai: "Aš myliu tave. Viskas tvarkoje".
Kitas žingsnis - pagirti save. Kritika sulaužo vidinę dvasią, o pagyrimas ją kuria. Pripažinkite savo Galią, Dievo asmenį. Visi esame nesibaigiančio Proto išraiška. Išplūsdami save, menkinate Galią, kuri jus sukūrė. Pradėkite nuo mažų dalykų. Pasakykite sau, kad esate nuostabus. Jei pasakysite tai vieną kartą, niekas nepasikeis. Kartokite kaskart po minutę. Patikėkite, tikrai palengvės. Kai darysite kažką naujo, mokysitės, būkite sau pakantūs ir atlaidūs.

Leiskite sau priimti gėrį - nesvarbu, ar manote jo nusipelnę, ar ne. Nepasitikėjimas savimi užkerta gėriui kelius į jūsų gyvenimą.

Pagalvokite apie savo vertę. Ar jaučiatės esą pakankamai geri, pakankamai protingi, pakankamai aukšti, pakankamai gražūs ir t.t.? Ar turite dėl ko gyventi? Juk žinote, kad gyvenate prasmingai, o ta prasmė nėra materiali. Ką norite daryti, kad save realizuotumėte? A norite atleisti? Ar norite medituoti? Kiek galite įtempti savo protines galias, kad pakeistumėte savo gyvenimą ir paverstumėte tokiu, kokio norite?

Inesos kavos receptas

2010-06-27T09:10:00.005+03:00

Tikriausiai vienas maloniausių dalykų sekmadienio rytą - pabusti nuo kavos aromato... Jei jau pradėjote tikrai mylėti save, greičiausiai taip ir nutinka. Jei dar ne, patys galite pamėginti paruošti stebuklingos kavos, nuo kurios ištirps paskutiniai nemeilės likučiai.

Receptą ilgus metus kūriau ir testavau pati - veikia užtikrintai ;)

Kavos- kiek mėgsti

Cukraus- pagal nuotaiką

Žiupsnelis cinamono

Šlakelis pieno

Lašelis meilės

Gerti pasimėgaujant

Dalintis su mylimu žmogumi

Skanaus!

Visi geri dalykai gyvenime prasideda nuo meilės sau

2010-06-22T14:28:00.003+03:00

Manau, kad ilgą laiką klaidingai įsivaizdavau, kas tai yra - mylėti save. Žmogui, užaugusiam sovietinėje prieblandoje, neegzistavo panašūs reiškiniai. O kai supratau, kad tai neturi nieko bendro su savimeile bei nuolaidžiavimu savo silpnybėms, vistiek nežinojau, kaip gi taip imti ir tiesiog pamilti save...

Šiandien noriu su Jumis pasidalinti vienu mažu atradimu, nuo kurio prasidėjo dideli pokyčiai, tiesą sakant, nuostabūs pokyčiai mano gyvenime. Tai genialaus aktoriaus Čarlio Čaplino eilėraštis, kurį radau Ruediger Schache knygoje "Širdies magnetizmo paslaptis".

Jei perskaitysite bei suvoksite jį ne tik protu, bet ir širdimi, atrasite sąskambį su savo vidine tiesa.

MEILĖ SAU

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, suvokiau, kad emocinis
skausmas ir kančia yra tik įspėjimas negyventi
nusistačius prieš savo paties teisybę.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama
AUTENTIŠKUMU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, supratau, į kokią nepatogią
padėtį pastatydavau žmogų primesdamas jam savo
norus, nors žinojau, kad dar ne laikas, o žmogus nėra
tam pasiruošęs, ir visai nesvarbu, jog tas žmogus buvau
aš pats. Šiandien žinau, kad tai vadinama
SAVIGARBA.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, lioviausi ilgėtis
kito gyvenimo ir pamačiau, kad viskas aplink
mane buvo iššūkis asmeniškai tobulėti.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama
BRANDA.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, supratau, kad aš
visuomet ir kiekviena proga esu tinkamu metu
ir tinkamoje vietoje, kad viskas, kas nutinka, yra
teisinga. Nuo to laiko atgavau ramybę.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama
SAVIGARBA.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, lioviausi vogęs iš savęs
laisvalaikį, taip pat nustojau toliau kūręs didingus
ateities planus. Šiandien darau tik tai,
kas man teikia malonumą ir džiaugsmą,
ką mėgstu ir kas džiugina man širdį,
taip ir tokiu tempu, kaip aš noriu.
šiandien aš žinau, kad tai vadinama
SĄŽININGUMU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, išsilaisvinau nuo visko,
kas neteikė man sveikatos. Nuo valgių, žmonių, daiktų,
situacijų ir visko, kas nuolat tempė mane žemyn, šalin
nuo manęs paties. Iš pradžių tai vadinau "sveiku
egoizmu". Tačiau šiandien aš žinau, kad tai yra
MEILĖ SAU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, aš lioviausi norėjęs
nuolat būti teisus. Tada mažiau klydau. Šiandien aš
suvokiau, kad tai vadinama
BŪTI PAPRASTAM.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, nustojau norėjęs gyventi
praeitimi ir rūpintis ateitimi. Dabar gyvenu šią
akimirką, kur VISKAS vyksta. Taip aš šiandien gyvenu
kiekvieną dieną ir tai vadinu
TOBULUMU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, suvokiau, kad mano
mintys gali mane dvasiškai nuskurdinti ir susargdinti.
Bet kai pasikviečiau draugėn savo širdies galią, mano
protas įgijo patikimą partnerę. Šiandien šį ryšį vadinu
ŠIRDIES IŠMINTIMI.

Mums nereikia ir toliau bijoti ginčų, konfliktų ir
problemų su savimi pačiu ir kitais, nes kartais viena
su kita susiduria net žvaigždės ir atsiranda nauji pasauliai. Šiandien aš žinau -
TAI YRA GYVENIMAS!

"Niekada ne pervėlu...

2010-04-18T02:17:00.000+03:00

... tapti tuo, kuo trokštate" (George Eliot, tikr. Mary Annevans). Ar žinote, kodėl? - Viena iš priežaščių - kad laikas iš tikrųjų neegzistuoja, tai tik žmogaus suvokimo ypatybė. Bet šiandien noriu pasidalinti mintimis ne apie laiką, o apie galimybę tapti.

Pradėsiu nuo savęs. Kiek pamenu,visada viduje kirbėjo klausimai: "Kas aš esu? Ką noriu daryti gyvenime? Kokia jo prasmė? Ar tai ką darau - iš tikrųjų yra tai, ką ir turiu daryti, kad realizuočiau save?..." Norėdama rasti atsakymus, skaičiau dvasinę, ezoterinę, psichologinę literatūrą, domėjausi rytų ir vakarų filosofija, mokiausi medituoti, praktikavau reiki, ošo meditacijas, kvėpavimo technikas...20 metų savarankiškų studijų šalia šeimos, darbo, pomėgių. Ir vieną dieną, kai man jau buvo 35 metai, su siaubu suvokiau, kad iš tikrųjų taip ir nežinau, ką noriu daryti gyvenime!

Prisipažinsiu : jausmas - ne iš maloniųjų - lyg pagauta ir įkinkyta daryti, tai ką privalau.."Ar tai jau viskas, ką aš galiu?" O juk kažkada svajojau vaidinti scenoje ir keliauti burlaiviu aplink pasaulį!

Taip jau yra, kad uždavus klausimą, atsakymas anksčiau ar vėliau ateina. Reikia tik labai pasitikėti savo intuicija ir stebėti "kelio ženklus". Ir šį kartą visai "atsitiktinai" pamačiau per televiziją savo "atsakymą": sėkmės treneris Darius Čibonis pasakojo apie naują tikslų pasiekimo metodiką - koučingą ir mokyklą, kurioje šios žinios perduodamos. Dar nepasibaigus laidai, mane aplankė pojūtis, kad turiu ten patekti. Tuomet tikrai nesitikėjau, kad šis sprendimas taip kardinaliai pakeis mano gyvenimą.

Pirmas klausimas, kurį uždavė Darius mums, naujiems studentams, buvo: "Kaip manote, kiek procentų savo potencialo jūs išnaudojate?" Tada pirmą kartą suvokiau, kad galiu ir noriu daryti žymiai daugiau. Tai buvo pradžia. Vėliau, mokindamiesi ir praktikuodamiesi vieni su kitais, mes ne tik sprendėm problemas, siekėm tikslų, bet ir prisiminėm seniai užmirštas slapčiausias svajones. Nuostabiausia tai, kad netrukus tos svajonės pradėjo pildytis! Dar tą pačią vasarą aš įstojau į Klaipėdos universitetą studijuoti vaidybos.

Taigi, koučingas, arba lietuviškai - asmeninio efektyvumo ugdymas, man tapo tuo raktu, kuris atrakino savęs bei gyvenimo suvokimo vartus. Ir šiandiena, pati vesdama koučingo sesijas savo klientams, patiriu begalinį malonumą, kai problemoje atrandame galimybę, kai sužimba žmogaus akys, radus atsakymą į metų metus kankinusį klausimą. Ir žinote, aš jau neabejoju, ką noriu daryti - padėdama tai išsiaiškinti kitiems, jaučiu tame didžiulę prasmę.

Taigi, kiek procentų savo potencialo išnaudojate Jūs?

Kelias namo

2010-04-05T10:52:00.000+03:00

Gyvenime nuolat vyksta judėjimas iš "čia" į "ten". Pvz.: mes norime aplankyti Kamčiatką. Tada mūsų maršrutas: Lietuva - Kamčiatka. Mes imsime žemėlapį, analizuosime, rinksimės: ar nuskristi per kelioliką valandų lėktuvu, ar savaitėmis važiuoti traukiniu. Arba gal pasinaudosime turizmo kompanijų paslaugomis ir nesuksime dėl maršruto galvos... O kaip pasikeis mūsų kelionė, jei išvykimo taškas yra ne Lietuva, o, tarkim, Japonija?
Kitas pavyzdys: ką tik baigęs gimnaziją jaunuolis renkasi savo gyvenimo kelią. Tarkim, jis nori būti diplomatu - uoliai mokėsi, domėjosi, studijavo žymių diplomatų biografijas, dalyvavo įvairioje su tuo susijusioje veikloje... Jo suolo draugas nebuvo toks stropus, bet yra aistringas lindy hop'o šokėjas, puikiai piešia, groja elektrine gitara. Ką norėtų studijuoti, dar nežino... Šių jaunuolių gyvenimo kelionės taip pat bus labai skirtingos.

Akivaizdu, kad tai, kaip pasieksime mūsų maršruto "ten", t.y. tikslus, siekius, svajones, priklauso nuo to, koks yra mūsų "čia". Todėl labai svarbu gerai suprasti, koks jis yra - suvokti save, pažinti savo stipriąsias bei silpnąsias savybes, talentus, įsitikinimus, principus ir vertybes. Taigi, kad mūsų kelionė būtų sėkminga, pirmiausiai reikia "sugrįžti į save, namo". Tam yra daugybė būdų ir metodų. Galima atlikinėti įvairius asmenybės testus, gilintis į savo giminės šaknis, studijuoti psichologiją, medituoti ir t.t.

Pradžiai aš Jums siūlau pažaisti nedidelį žaidimą. Įsivaizduokite, kad vienai dienai galite pasiversti bet kokiu gyvūnu : paukščiu, žinduoliu, ropliu ar vabzdžiu - bet kuo! Užsirašykite. Tada pamėginkite "pamatyti" aplinkinį pasaulį šio gyvūno akimis. Ką "matote", "jaučiate", kaip "elgiatės", ką "išgyvenate", "patiriate" būdamas juo? Kokios šio gyvūno savybės Jums yra svarbios ir kodėl? Būtinai užrašykite ! Klausti savęs "kodėl?" reikia tol, kol nebegalėsite rasti kito paaiškinimo - "todėl" bus tiesiog, kad "todėl"! Tai ir bus Jūsų esminė vertybė, kuria remiantis kuriate savo gyvenimą. Pvz.: man patinka laukinis žirgas. Savybės : laisvas, gražus, išdidus, gracingas, stiprus, vegetaras, nepriklausomas, gyvena bendruomenėje, lekia šuoliais. Kodėl svarbu, kad jis stiprus? - Todėl, kad stiprus gali už save pakovoti. Kodėl svarbu sugebėti kovoti už save? - Todėl, kad tada gali pasiekti ko nori. Kodėl svarbu pasiekti ko nori? - Todėl, kad taip gali parodyti, kas esi - išreikšti save. Kodėl svarbu išreikšti save? Nes išreikšdama save, jaučiu gyvenimo pilnatvę, jaučiu, kad gyvenu ! Kodėl svarbu jausti gyvenimą? Nes tada jaučiuosi gyva ! - Taigi, gyvenimo teigimas, šiuo atveju, yra bazinė vertybė. Taip išnagrinėkite kiekvieną gyvūno savybę ir pamatysite, kiek daug sužinosite apie save !
Šį puikų žaidimą galima žaisti draugų, artimųjų ar kolegų rate, klausinėjant vienas kito. Garantuoju, kad po jo, pažinosite vienas kitą artimiau :)

Dar vienas labai paprastas būdas "sugrįžti į save" - tai fiziškai nuvykti į savo gimtinę, ten , kur Jūs gimėte ir užaugote. Tam labai tinka šeimos šventės, šv.Velykos ar šv.Kalėdos, kada artimieji susirenka kartu. Žinoma, tai galima padaryti bet kada, nelaukiant jokios progos. Svarbu tik, važiuojant namo, žiūrėti į viską "naujomis akimis"- taip, lyg matytumėte pirmą kartą ! Jei iš savo namų dar nebuvote išvykę, vistiek galite pamėginti į viską, kas Jus supa, "pažvelgti naujai". Pasistenkite suvokti, kaip jaučiatės toje aplinkoje. Raskite laiko pabūti vieni, prisilieskite prie seniai užmirštų daiktų, pasklaidykite vaikystės knygas ar sąsiuvinius. Jauskite !

Atgal, į dabartinį savo gyvenimą, sugrįšite pailsėję, stipresni, galbūt suvokę kai kuriuos sau svarbius dalykus, prisiminę senas svajones. Tada bus galima iš naujo pažvelgti į savo tikslą ir numatyti patį gražiausią, turiningiausią, labiausiai Jums patinkantį Gyvenimo maršrutą.

To Jums ir linkiu !